Linas Kojala. D. Trumpas sustiprino NATO?

​Visos NATO valstybės šiemet gynybai skirs bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tą prieš kelias dienas patvirtino Generalinis sekretorius Markas Rutte.

Dar visai neseniai toks teiginys būtų skambėjęs neįtikinamai. Putino įvykdyta Krymo aneksija ir net didelio masto invazija netapo pakankama paskata daliai Europos valstybių skirti prioritetą gynybos išlaidoms.

Pernai minimalios 2 proc. ribos nebuvo pasiekusios trečdalis narių. Italija, Ispanija ir kelios kitos nesiekė nei pusantro procento. Kanada svarstė, kad prireiks dar bent penkerių metų, jog įgyvendintų dar prieš dešimtmetį duotus įsipareigojimus.

Tad kol rytinio sparno valstybės karštligiškai ieško būdų stiprinti gynybos pajėgumus, toliau nuo fronto nutolusios šalys gyveno siestos nuotaikomis.

Situacija pasikeitė. Kremliaus agresyvumas – ir nuolatiniai žvalgybų įspėjimai apie ketinimus išbandyti NATO tvirtumą – davė postūmį. Tačiau sunku paneigti aštrios bei ciniškos Jungtinių Valstijų prezidento Trumpo retorikos efektą. Abejodamas, ar verta ginti minimalios kartelės nepasiekusius sąjungininkus, jis išjudino vandenis.

Trumpas pabrėš šį savo indėlį kitą savaitę NATO Viršūnių susitikime Hagoje. Jame aljansas užsibrėš naują tikslą gynybos išlaidų kartelę kelti iki 5 proc. Didžiąją dalį, 3,5 proc., sudarys investicijos į „kietąją“ gynybą: kariuomenių stiprinimą, ginkluotės pirkimą. Likusi – infrastruktūros tobulinimui ir kitoms reikmėms. Tokie skaičiai neseniai atrodė kaip „kosmosas“; dabar – politinis konsensas. Kurį – maža smulkmena – dar reikės įgyvendinti.