Lietuvių narui „Kursk“ katastrofa priminė apie kraupią patirtį: traukė kūnus iš kito nuskendusio laivo

Rugpjūčio 12 dieną sukanka 25 metai, kai Barenco jūroje nuskendo Rusijos povandeninis laivas „Kursk“. Tragedija, pareikalavusi 118 įgulos narių gyvybės, ne vieną buvusios SSRS karo laivyne tarnavusį lietuvį grąžino į praeitį.

Gargždiškiui Antanui Vaišvilui ši kraupi tragedija, kurią nulėmė „Kursk“ viduje sprogusi torpeda, priminė patį šiurpiausią įvykį jo gyvenime. 1967-aisiais, tarnaudamas sovietų karo laivyne, jis traukė negyvus jūrininkus iš Barenco jūroje nuskendusio kito povandeninio laivo.

Netrukus po „Kursk“ katastrofos 2000-ųjų rugpjūtį kalbėdamasis su „Lietuvos ryto“ korespondentu Gediminu Pilaičiu A.Vaišvilas sakė norintis užmiršti tą patirtį, bet košmariški vaizdai nuolat išnirdavo iš sąmonės gelmių.

1967 m. pašauktas į sovietų kariuomenę A.Vaišvilas pateko į Juodosios jūros laivyną. Aštuonis mėnesius mokėsi Sevastopolyje narų mokykloje. Vėliau atsidūręs Taline pusketvirtų metų buvo naras gelbėjimo laive CC-35, o po to dar metus tęsė tarnybą kariuomenėje savanoriškai – jau kaip profesionalus naras.

„Baltijoje plaukiojęs CC-35 buvo pritaikytas gelbėti avarijų ištiktus povandeninius laivus ir jų įgulas, traukdavo nuskendusias torpedas ir minas. Jis švartuodavosi Talino karo laivų bazėje. Dar vienas toks laivas buvo laikomas Liepojos uoste“, – pasakojo A.Vaišvilas.

CC-35 įgulą sudarė karo jūrininkai ir 21 naras, apmokyti dirbti didelėse gelmėse. Net jei ir nebūdavo specialių užduočių, kiekvienas kartą per mėnesį turėdavo panirti – dažniausiai tekdavo leistis į 160 m gylį.