Kartą ir visiems laikams: pasakė, ką per Kūčias galima valgyti, o ko – ne

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, Lietuvos etnomuzikologė, etnochoreologė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė papasakojo apie tradicinius lietuviškus Kūčių valgius ir kokiems patiekalams ant šventinio stalo – ne vieta. Pasak mokslų daktarės, šiandieniniai Kūčių valgiai neturėtų tapti ekstravagancijos demonstravimu. Lietuviai turtingi savo senovinių patiekalų įvairove. Pašnekovė siūlo prisiminti protėvių stalo tradicijas ir iš naujo atrasti tai, kas per daugelį metų galbūt buvo nepelnytai pamiršta.

Per Kūčias buvo valgoma mėsa

Kalbėdama apie tradicinius lietuviškus Kūčių valgius, etnochoreologė D. Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad šventiniai patiekalai skyrėsi priklausomai nuo šalies regionų ir laikmečio.

Pavyzdžiui, Mažojoje Lietuvoje gyvavo tradicija per Kūčias valgyti mėsą. Dėl pokariu vykdyto genocido vietinių žmonių toje Lietuvos teritorijoje buvo beveik nelikę. Todėl ten buvo ne katalikų, bet protestantų kraštas. Kadangi šis tikėjimas per Adventą ir Gavėnią nepripažįsta pasninko, Kūčias žmonės taip pat švęsdavo kitaip.

Iki šiol yra Mažosios Lietuvos papročius propaguojančių gyventojų, kurie nori atgaivinti senąsias to meto tradicijas. Pavyzdžiui, per Kūčias Mažojoje Lietuvoje būdavo valgomi raini žirniai su mėsos padažu.

Klaipėdos regione ant šventinio stalo būdavo ir daug saldumynų. Kepami saldūs pyragai, obuoliai su cinamonu, cukrumi, geriama kava, kartais alus, vynas.