Kažkada, dar „Kūrybiniam impulsui“ tik įsibėgėjant, šį projektą esu palyginusi su stebuklingu paukščiu, giedančiu „operhauzo narvelyje“. Buvo truputį gaila, kad neretai puikios, novatoriškos choreografinės miniatiūros tik blyksteldavo nacionalinio teatro padangėje ir vėl nugrimzdavo į teatro kūrybinės rutinos dugną.
