Alytiškė Ramunė (23 m.) augo vaikų namuose ir niekas ja nesirūpino, tad kai pradėjusi savarankišką gyvenimą sulaukė geranoriškos kaimynės rūpesčio, kurį laiką buvo tuo labai patenkinta. Tačiau vėliau jai teko daug vargti, kad perdėtos globos atsikratytų.
