Autobuse pirmoje sėdynėje mergina su dideliais akiniais. Seku kiekvieną judesį, nes jis keičia kūno padėtį ir galiu į ją pažvelgti kitu kampu. Taip, ji turi ne tik didelius akinius. Galvos pasukimas link lango, rankos pakėlimas ar paprastas kvėpavimas, kuris šiuo metu tampa ypatingu. Šiuo metu viskas pasaulyje ypatinga, kas gali pajudinti jos dekolte. Nors centimetrą, nors milimetrą! Tokiomis akimirkomis suprantu, kad deguonies pasisavinimas nėra pagrindinė kvėpavimo paskirtis. Jis taip lengvai ir grakščiai kilnoja natūralumą ir moteriškumą – du prisirpę ir liūliuojantys iškilumai.
