Sako, nėra namų be dūmų. Bet mano sūnaus namuose dūmų tiek, kad ne tik visiems akis griaužia, bet ir paspringti galima. Nenoriu kištis į vaiko reikalus, suaugęs žmogus, turi savo šeimą. Bet kartais atrodo, kad vis dar toks pat vaikas, nors jau smilkiniai seniai pražilę ir jo paties vaikai užaugę. Sūnus pradėjo daug išgėrinėti. Kaip dieną aišku, kad kažkas jam ant dūšios guli. Kurį laiką tylėjo, nesipasakojo, slėpė. Tačiau po to išlindo yla iš maišo.
