V. Putinui – galvos skausmas dėl galimo naujo priešo: jau atšaukė bendrus projektus
Azerbaidžano Kultūros ministerija netikėtai pranešė, kad šalyje sustabdytos visos su Rusijos valstybinėmis ir privačiomis institucijomis bendrai organizuotos veiklos – atšaukiami koncertai, festivaliai, parodos, spektakliai bei kitos kultūrinės programos. Nurodoma, kad šis sprendimas priimtas reaguojant į „tikslingus etninius išpuolius prieš azerbaidžaniečius, kuriuos vykdė Rusijos teisėsauga“ Jekaterinburge.
Įtemptos situacijos fone Azerbaidžano parlamentinė delegacija taip pat atsisakė dalyvauti susitikime su Rusijos Federalinės Asamblėjos Tarptautinio parlamentinio bendradarbiavimo komisija.
Apskritai, Azerbaidžano ir Rusijos santykiai per pastaruosius pusę metų išgyvena vieną didžiausių krizinių momentų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Įtampa kilo dėl virtinės incidentų, iš kurių skaudžiausias – 2024 m. gruodžio 25 d. įvykusi aviakatastrofa, kai Rusijos oro gynybos sistema numušė Azerbaidžano keleivinį lėktuvą, skridusį į Čečėniją. Žuvo 38 iš 67 lėktuve buvusių žmonių.
Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po kelių dienų išreiškė „apgailestavimą“ dėl tragedijos, jis vengė prisiimti tiesioginę atsakomybę. Tuo metu Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas viešai apkaltino Maskvą bandymu dangstyti tiesą ir pareikalavo atsakomybės bei kompensacijų.
Šis atšalimas tapo itin pastebimas ir diplomatinėje plotmėje – Alijevas paskutinę minutę pranešė, kad į gegužės 9-osios Pergalės dienos paradą Maskvoje neatvyks, nors anksčiau buvo patvirtinęs savo dalyvavimą.
Maskvos veiksmai ne tik sukėlė didžiulį pasipiktinimą Azerbaidžano visuomenėje, bet ir tapo esminiu lūžio tašku dvišaliuose santykiuose. Tiesa, kaip pastebi apžvalgininkai, viešos Kremliaus nuodėmės galėjo tapti tik platesnių regiono tektoninių lūžių fasadu.