Profesorius įvardijo esminį vėžio sukėlėją: „Žmogus pats kviečiasi sau ligą“

Drėgmė ir cepelininis dangus – šaltojo sezono kasdienybė. Ir virusai puola: nosis bėga, gerklė skauda, erzina kosulys. Tačiau iki gyvo kaulo pažįstami simptomai gali slėpti ir mirtiną ligą.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama iki 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Kiekvienais metais liga nusineša apie 1100 gyvybių. Medikai sako: mirčių būtų mažiau, jei plaučių vėžį pavyktų diagnozuoti anksti. Deja, dažnai liga nustatoma jau pažengusios stadijos.

Būna, plaučių vėžys apskritai neturi simptomų. Taip nutinka, kai navikas auga pačiame plaučių audinyje, kur nėra jokių skausmo receptorių, mechanizmų, kurie siųstų signalus.

Be to, pagrindinis plaučių vėžio požymis – ypač subtilus. Jei auglys įsimeta į bronchus, žmogus pradeda kosėti.

„Bėda, kad kosulys nėra unikalus simptomas, būdingas tik plaučių vėžiui, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila. – Žmonės gali kosėti dėl įvairių priežasčių: bronchinės astmos, po persirgtos virusinės infekcijos, galų gale, yra jautrumas išorės dulkėms.

Jei žmogus neserga lėtine liga, atsiradęs kosulys jam yra aliarmo požymis: „Nenatūralu, aš neturėčiau kosėti.“ Bet jei žmogus rūko, nesvarbu, įprastas ar elektronines cigaretes, ilgainiui jis pradeda kosėti.“