Mečys Laurinkus. Nesukalbamas pilietis arba plikomis rankomis prieš traukinį
Noriu įsiterpti į menotyrininko S.Pilinkaus vedamą LRT laidą „Daiktų istorijos“, kurios drauge yra ir žmonių istorijos. 1975 m. Vilniuje, netoli Rasų kapinių, ant geležinkelio bėgių rastas 35 metų poeto M.Tomonio (spausdinusio eilėraščius Tomo Kuršio slapyvardžiu) kūnas. Pažinojau jį šviesaus atminimo Kovo 11-osios Akto signataro A.Patacko dėka. Ne kartą esame aplankę M.Tomonį namuose ir KGB įgrūstą į psichiatrijos ligoninę.
Poeto žūties aplinkybės niekam nekėlė abejonių. KGB išsinešdinus, jo irštvoje paliktų pėdsakų (rašytinių) apie persekiojamą poetą, man dar vadovaujant VSD, nerasta.
M.Tomonio palikimas sutilpo į 1995 m. išleistą rinkinį „Žinia“ (filosofinė apybraiža, poezija, dienoraščio fragmentai, laiškai, dokumentai). Du svarūs leidinio įvadai – kunigo, vėliau Telšių vyskupo J.Borutos ir poeto S.Gedos.
Baigęs mokslus Kaune, 1967 m. apgynęs disertaciją M.Tomonis gavo technikos mokslų kandidato laipsnį.
Įdomu, kad anuo metu iš technikos mokslų į menus, humanitarinę sritį ateidavo gana daug gabių žmonių. Pavyzdžiui, universitetinėje, humanitarinėje erdvėje užgimęs folklorizmas pritraukdavo didelį ratą „griežtųjų“ mokslų atstovų.
Tą laikotarpį netgi galėčiau palyginti su tolimu A.Mickevičiaus laikų Vilniumi, kai formavosi ir pilietinė pozicija (kodėl garsusis Sąjūdžio išvakarių Laisvės lygos susirinkimas buvo būtent prie A.Mickevičiaus paminklo?).
