Šilutė yra miestas, kuriame kai kurios istorijos neišnyksta – jos tiesiog užmiega, o paskui, po daugelio metų, prabunda ir žiūri žmonėms į akis tarsi norėdamos priminti: jūs mane palikote vidury kelio. Tokia yra ir arenos istorija. Ji nėra nauja, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.