Pajutusi COVID-19 būdingus simptonus pasikonsultavo su specialistais karštojoje linijoje ir šeimos gydytoju, gavo rekomendaciją nedelsiant izoliuotis namuose, tačiau vos nebuvo ne savo noru išvežta į ligoninę. Tokią pirmojo koronaviruso atvejo Širvintose istoriją socialiniame tinkle „Facebook“ papasakojo Laura Vičiulienė.
Šįkart rubrikos „Versli ir mama“ svečiuose visai ne verslininkė, o labai kūrybiška asmenybė, profesionali teatro aktorė Indrė Endriukaitė, kuri kartu su vyru Remigijumi įkūrė socialinį teatrą vaikams Ridikėlių mokyklėlė ir po visą Lietuvą keliauja rodydami savo kurtus edukacinius spektaklius.
Apribotas laisvas judėjimas, uždarytos sienos tarp valstybių ir daugelyje šalių įvestas karantinas atsiliepia ne tik turizmo ir paslaugų verslams, bet ir statybų sektoriui. Iš Lietuvos į gimtąsias šalis jau išvyko dalis statybų sektoriaus darbuotojų, o tie, kurie sugrįžo, turi laikytis saviizoliacijos. Statybinės medžiagos taip pat atvyksta ne visada laiku. Kokia įtaką tai turės statybų ir NT bendrovėms, jų darbuotojams bei NT objektų kainoms?
6 iš 10 pasaulio gyventojų nešioja akinius arba kontaktinius lęšius. Kontaktinius lęšius pardavinėjančios įmonės kasmet už šiuos gaminius uždirba apie 6,1 mlrd. JAV dolerių (5,5 mlrd. Eur).
Karantino metodas pasaulio istorijoje tikrai nėra naujovė – apie sunkių ligonių izoliaciją rašyta dar Biblijoje. Tokia praktika pirmą kartą paminėta Senajame Testamente, kai raupsuotieji buvo atskirti nuo sveikųjų. Taigi, senovės žmonės šį metodą naudojo gerokai anksčiau, nei sužinojo apie įvairius mikrobus ir ligų sukėlėjus.
Paskelbus karantiną, Kuršių nerijoje padaugėjo žmonių, kurie čia įsigijo būstus, prisiregistravo, bet gyvena kitose Lietuvos vietovėse. Senbuviai netgi ėmė šnairuoti į atvykstančius „naujuosius neringiškius“ – esą jie pusiasalyje gali paskleisti pandemijos virusą.
Edvinas Krupinskas (21 m.) kartais iš savo sekėjų socialiniuose tinkluose sulaukia žinučių, kuriose jis pavadinamas geriausiu karantino atradimu. Dar jam rašo, kad jis yra vienintelis žmogus šiais laikais, kuris, atsisėdus prie kompiuterio, pralinksmina, o ne nuliūdina. Tokių širdį glostančių komplimentų Edvinas sulaukia už smagius filmukus, kuriuose pats vaidina ir kelia į socialinius tinklus.
Kadaise sausakimšos gatvės tapo tuščiomis. Eismas greitkeliuose sumažėjo iki minimalaus. Daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų gyvena karantino sąlygomis ir stengiasi iš namų išeiti tik retais atvejais. Viruso suvaldymo priemonės pasaulį padarė daug tylesniu. Tai pastebėti pradėjo ir mokslininkai.
Pastaruoju metu pabudus ryte atrodo, kad sapnai yra panašesni į realybę nei tai, kas dabar vyksta mūsų visų gyvenimuose. Baisu atsidaryti naujienas ir sužinoti, kas nutiko per naktį – kiek naujų žmonių užsikrėtė COVID-19 virusu Lietuvoje ir kiek gyvybių jis nusinešė visame pasaulyje.
Visai Europai sėdint karantine Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir šeštadienį ignoravo koronaviruso pandemiją. Kartu su sūnumi Nikolajumi ir buvusiais ledo ritulio profesionalais jis vėl žengė ant ledo.
Prie vienos ligoninės Brukline stovi morgas ant ratų – vilkikas-šaldytuvas, pasiruošęs priimti mirusiųjų nuo koronaviruso kūnų konvejerį. Intensyvios terapijos skyriuje šioje ligoninėje dirbanti lietuvė Loreta Vilimas atsidūsta: „Mirčių būdavo visada, bet ne tokiais kiekiais“.
Jėzaus prisikėlimu gyvybė nugalėjo mirtį. Šiuo velykiniu tikėjimu remiasi mūsų viltis. Norėčiau šį vakarą pasidalyti ja su jumis. Tai viltis, kad sulauksime geresnių laikų, kad mes patys būsime geresni, išsivadavę iš dabartinės pandemijos blogio. Viltis nenuvilia. Ji – ne iliuzija, bet viltis. Visi kartu, su meile ir kantrybe, šiomis dienomis galime rengtis geresniems laikams.
Lietuvai dėl koronaviruso grėsmės uždarius oro erdvę, Vilniuje šeštadienį nusileido vienas paskutiniųjų lėktuvų – iš Minsko.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas trumpinti mobiliųjų punktų, kuriuose imami mėginiai koronavirusui ištirti, darbo laiką ir dvigubai mažinti testavimo apimtis sukėlė pasipiktinimo bangą. Tačiau ministras turi kritikams atsaką.
Karantino ir ekstremalios padėties dėl koronaviruso metu darbdaviui paskelbus prastovą, jis turi galimybę gauti subsidiją. Subsidija skiriama kompensuoti dalį darbo užmokesčio, kuris buvo sumokėtas per prastovą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalinasi tvarka, ką reikia daryti darbdaviams, kurie nori gauti šias subsidijas.
Naktį į sekmadienį eismo sąlygas Lietuvoje sunkins plikledis ir rūkas, perspėja kelininkai.
Kuo toliau – tuo situacija Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių tampa vis rimtesnė. Iki pat Velykų antros dienos imtinai tęsis karantino režimas. Tačiau kalbama, kad jis gali prasitęsti net iki gegužės.
Kai kurių Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) dispečerinių darbuotojai skundžiasi, kad penktadienį sutriko jų programinė įranga ir ji deramai neveikia iki šiol. Medikai tvirtino, kad dėl sutrikimų pacientai kol kas nenukentėjo, tačiau labai apsunkinamas greitąją pagalbą turinčių teikti darbuotojų darbas. Paaiškėjo, kad šiuo metu kai kuriose šalies GMP stotyse atnaujinama programinė įranga.
Gamta karantino nežino: per dešimt dienų į Lietuvos jūrų muziejų atgabenta jau net 10 nusilpusių ruoniukų-pamestinukų iš Baltijos pajūrio. Aštuoni iš jų – patys silpniausi – yra gydomi improvizuotoje laboratorijoje: dviejose voniose, kurios įrengtos viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų. Priešais – darbuotojų kabinetas. Trys specialistai, pasikeisdami, dieną-naktį budi prie šių nelaimėlių. Duoda vaistus, maitina, valo.
Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, daugelis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą, todėl buvo nuspręsta mokėti fiksuoto dydžio išmoką, kuri siekia 257 eurus už mėnesį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, ką reikia daryti savarankiškai dirbantiems asmenims, norintiems gauti išmokas.
Įvedus karantiną, televizijos žiūrovus prie ekranų prikaustys speciali muzikinio šou „X faktorius“ laida. „X faktorius“ #IšNamų“ metu TV3 projekto teisėjai ir dalyviai sveikinsis su žiūrovais iš namų. Laukia puikus laikas: ryškiausi projekto dalyviai paruošė pasirodymus iš savo namų.
Neištirtų ėminių skaičius per parą sumažėjo daugiau nei tūkstančiu – šiuo metu laboratorijose likę neištirti 2072 ėminiai, penktadienį šis skaičius siekė 3288, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Kažin, ar kas nors tikrina šiuo metu prekyboje esančio dezinfekcinio skysčio veiksmingumą, jo kokybę? Ar žmonės žino, kokio stiprumo turi būti šis produktas, kad veiksmingai sunaikintų nuo paviršių ir koronavirusą, ir kitokius virusus ar bakterijas?“ – štai tokius klausimus lrytas.lt skaitytoja Neringa uždavė ne šiaip sau.