Turkijos valdžia pirmadienį priims sprendimą, ar leisti į Lietuvą pristatyti 350.000 Eur vertės plaučių ventiliacijos aparatų siuntą, rašo naujienų portalas „lrytas.lt“.
Pasaulio akcijų rinkose penktadienį įsisuko akcijų ralis, o už tai iš dalies atsakingos bendrovės akcijos buvo šoktelėjusios net 16%. Baltijos biržos augimas irgi įgavo pagreitį.
Pasaulio verslas nuspaudė stabdžius ir, panašu, dar nežino, kaip toliau elgtis. Kasdien įmonės praneša apie komandos narių skaičiaus karpymus. Nuotoliniu būdu dirbantys specialistai pratinasi prie minties, kad nuo bedarbio statuso juos skiria vienas telefono skambutis.
Daugiau nei šimtas Lenkijos ūkininkų, turinčių dirbamos žemės Lietuvoje, beveik mėnesį negali atvykti į šalį ir pradėti sėjos darbų, teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo mokslo metus baigti birželio 1 dieną, vėliau mokyklai nusprendus galėtų tęstis neformalaus švietimo veiklos, individualios konsultacijos vaikams.
Nuo karantino pradžios praėjus mėnesiui, situacija darbo rinkoje stabilizavosi, vis dėlto kasdien dar atleidžiama daugiau žmonių nei priimama, sako „Sodros“ direktorė.
Reaguodama į COVID-19 keliamą pavojų, Susisiekimo ministerija pratęsia vairuotojų periodinių profesinių mokymų baigimo terminą.
Didžiausias išmokas už prastovas yra numačiusi Estija, o ilgiausiam laikotarpiui atidėti mokesčių mokėjimą šiuo metu leidžia Latvija. Be to, latvių verslas galės pagreitinta tvarka susigrąžinti PVM. Lietuvoje opiausia problema šiandien nėra valstybės pagalbos dydis, o jau mėnesį stringantis jos paskirstymas.
Karantinas šalyje sušvelnintas, tačiau nėra atšauktas ir jo sąlygų privalu laikytis, pabrėžia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.
Nuo balandžio 17 d. alternatyvūs skolintojai gali teikti paraiškas „Invegai“ įgyvendinti paskolų verslui priemonę „Alternatyva“ – teikti paskolas SVV.
Vilniuje kultūros centrą Maskvos namai stačiusi to paties pavadinimo viešoji įstaiga gavo dar dvejus metus, kad įteisintų neteisėtai statytą pastatą, ketvirtadienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas.
Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, antrasis projekto etapas Lietuvoje kainuos 474 mln. eurų, penktadienį nusprendė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Jau ne kartą minėjęs, kad Lietuvoje būtų galima imti svarstyti apie valstybinio komercinio banko įsteigimą, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog dabar, koronaviruso krizės iššūkių ekonomikai fone šis klausimas įgyja naują prasmę. Anot valstybės vadovo, šiuo klausimu yra baigiama sutarti su premjeru Sauliumi Skverneliu.
COVID-19 krizės veikiamos didžiosios transporto bendrovės pradėjo mažinti vairuotojams mokamus dienpinigius. Nors kai kurių įmonių darbuotojai dėl to net ruošiasi streikuoti, verslininkai sako, kad nė vienam vairuotojui nebus mokama mažiau, nei reikalauja teisės aktai.
Prisirišimas prie ankstesnių kainų ir vertinimų lygių gali sudaryti iliuziją, kad po didelio nuosmukio perkamas finansinis turtas yra pigus, o išpopuliarėjusi „buy on dips“ strategija toliau galioja.
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtą įstatymą, leidžiantį Vyriausybei dėl koronaviruso paskelbto karantino reguliuoti kai kurias kainas, riboti prekių arba paslaugų prieinamumą. Tai jau antras valstybės vadovo veto per pastarąją savaitę – antradienį Seimui grąžintas pakartotinai svarstyti įstatymas dėl vadinamųjų turistinių koronakuponų.
Vyriausybės ruošiama nuomos kaštų kompensavimo priemonė ydinga, nes valstybės parama siūloma stambiesiems nekilnojamojo turto (NT) savininkams, sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko (LB) valdybos narys. Verslo asociacijos tikina, kad subsidija nutaikyta į nuomininkus, o į NT investuoti ir būsimų pensininkų pinigai.
Šventiniam Velykiniam savaitgaliui Vyriausybė įsigijo komunikacijos paslaugų šalies žiniasklaidoje – spaudoje ir interneto portaluose – už 80.139 Eur. Televizijose tam skirta suma siekia 50.000 Eur. Vyriausybės atstovai nepateikia tikslių detalių, kam skirta parama, ekspertai kritikuoja tai ir teigia, kad informacija apie tokius pirkimus turėtų būti viešai ir atvirai skelbiama.
Antraštė klaidinanti, tačiau „Eurovizijos“ fanai neturėtų likti visiškai nusivylę – tarptautinį dainų konkursą rengianti Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pranešė, kad gegužės 16-osios vakarą, tuo metu, kai turėjo vykti atšauktos „Eurovizijos“ finalas, bus surengta televizijos transliacija, skirta pagerbti visus šių metų konkurso atlikėjus ir grupes.
Pakalbėkime apie obligacijas ir galimus tolimesnius žingsnius prasisukus pirmiesiems „Invegos“ pagalbos paketams. Pateikiu idėjų apsvarstymui, kritikai, papildymui.
AB „Pieno žvaigždės“ savo generaliniam direktoriui Aleksandrui Smaginui ketina suteikti 0,5 mln. Eur paskolą. Už paskolą reikėtų mokėti 5,83% palūkanas, ją grąžinti reikėtų iki 2024 m. liepos 1 d.
Nuo karantino pradžios galimybėmis gauti vartojimo kreditą ar pirkti prekes išsimokėtinai norėjo 30% mažiau gyventojų, rodo duomenų analizės įmonės „Scorify“ duomenys.
Elektrinių buitinių prietaisų mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse vykdanti UAB „Topo grupė“ penktadienį informavo Užimtumo tarnybą, kad atleidžia 59 darbuotojus.
Įvestas karantinas visą pasaulį privertė ieškoti naujų darbo, mokymosi, bendravimo ir laisvalaikio praleidimo formų. Tai turėjo didelės įtakos ir interneto vartojimo įpročiams – naudojimasis pokalbių platformomis išaugo beveik 5 kartus, o duomenų srautus labiausiai didino vaizdo turinio vartojimas, rodo „Bitės“ tinklo statistika. Lietuviai nuotoliniam bendravimui dažniausiai rinkosi programą „Zoom“, iš naujo atrado socialinį tinklą „LinkedIn“ – jo populiarumas karantino metu išaugo beveik 700 procentų.
„Jau mėnuo kažkas atseit vyksta, bet iš tikrųjų nieko neįvyksta. Kol kas tik pažadai, kurie, nevirtę realia pagalba, įstums verslus į bankrotą“, – apie Vyriausybės vis žadamą paramą sako restoranų verslo atstovai. Jie nesitiki, kad atšaukus karantiną ir leidus veikti lauko kavinėms, jiems palengvės, ir šią priemonę vadina kompresu numirėliui.