Palestinos Autonomija ketvirtadienį pareiškė „griežtai atmetanti ir smerkianti“ Izraelio ir Jungtinių Arabų Emyratų sudarytą susitarimą normalizuoti santykius, taip pat paragino sušaukti nepaprastąjį Arabų Lygos susitikimą.
Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai ketvirtadienį sutarė dėl santykių normalizavimo, tarpininkaujant JAV pasiekę susitarimą, pagal kurį žydų valstybė įsipareigojo sustabdyti savo planą dėl palestiniečių teritorijų aneksijos.
Gaisras Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ valstybei padarė daugiau kaip 6 mln. Eur žalą, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.
Valstybės valdomos elektros ir dujų perdavimo grupės „Epso-G“ konsoliduotos pajamos šių metų pirmąjį pusmetį siekė 132,4 mln. Eur – 6,7% daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais, kai jos buvo 124,1 mln. Eur.
Domas Janickas, buvęs „Data Dog“ vienas įkūrėjų ir vadovų, dabar vadovauja bendrovei „Satalia Lietuva“. 2019 m. „Data Dog“ tapo britų įmonės „Satalia“ dalimi. „Satalios“ veiklos sritis – taikomasis dirbtinis intelektas (DI). Tai vienas paskutiniųjų rugpjūčio 12 d. anapilin iškeliavusio žurnalo redaktoriaus Aurelijaus Katkevičiaus interviu „Verslo klasėje“.
Pastarasis dešimtmetis buvo iki šiol karščiausias, o 2019-ieji – vieni šilčiausių metų pasaulyje per visą meteorologinių stebėjimų istoriją nuo XIX a., patvirtino nauja 520-ies mokslininkų iš 60 šalių sudaryta ataskaita „State of the Climate 2019“.
Lietuvos karinės žvalgybos vadu paskirtas pulkininkas Elegijus Paulavičius, o iki šiol jai vadovavęs Remigijus Baltrėnas taps Lietuvos kariniu atstovu prie NATO ir Europos Sąjungos, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.
Traukinys Vilniaus geležinkelio stotyje su kryptį nurodančiu užrašu „Vilnius–Naujoji Vilnia, Dūmų fabrikas“ nėra nei fikcija, nei migla (ar dūmai) į akis – jis tikrai važiuoja į Dūmų fabriką, ten, kur kadaise didžiausioje pasaulyje veikusioje dalgių gamykloje dabar pradedami gaminti du dalykai – kultūra ir alus.
Lenkijos prekybos tinklas „Biedronka“, kurio pagrindinė akcininkė yra įmonė „Jeronimo Martins Polska“, „stipriai prieštarauja“ dėl Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarybos skirtos baudos už kainodaros pažeidimus.
Valstybės valdoma naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) operatorė „Klaipėdos nafta“ planuoja per 10 metų tapti bent 5 SGD terminalų pasaulyje operatore ir 4 terminalų dalininke.
Baltarusiai toliau kovoja už teisę į demokratinius rinkimus. Nuo ryto Minske bei kituose Baltarusijos miestuose žmonės ketvirtą dieną renkasi į taikias protesto akcijas: protestuotojai kimbasi į solidarumo grandines, dalinasi gėlėmis, jau tapusiomis pasipriešinimo A. Lukašenkos rėžimui simboliu. Žmonių gatvėse nemažėja, palaikymą protestuotojams reiškia medikai, dvasininkai, mokslininkai, pramogų pasaulio, kai kur — net valdžios atstovai, pavyzdžiui, Žodzinos meras, pažadėjęs, kad mieste specialiųjų pajėgų nebeliks.
Didelės baudos ir jų neišvengiamumas turi atgrasyti įmones nuo kartelinių susitarimų, o Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir AB Panevėžio statybos trestas (PST) susitarimas milijoninę baudą išsimokėti per 8-erius metus – neatitinka viešojo intereso, įsitikinusi Konkurencijos taryba.
Prognozės, kad, šiemet daugeliui atostogautojų likus Lietuvoje, kaimo turizmo sektorius ims tarpti, pasiteisino tik iš dalies. Išlošė tie, kurie orientuoti į vienadienius svečius, o siūlantiems ilgesnį poilsį metai prasti kaip niekada.
Lietuva diplomatiniais kanalais Baltarusijos valdžiai pristatė prezidento Gitano Nausėdos siūlomą krizės sureguliavimo planą, laukiama Minsko reakcijos, ketvirtadienį sakė šalies vadovo patarėja.
Vilniaus miesto savivaldybė oficialiai pritarė nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Rewo“ planuojamam pakoreguotam daugiabučių projektui.
Siekiant modernizuoti ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyrių darbą Lietuva planuoja įsidiegti užsienyje populiarias skubiosios telemedicinos paslaugas. Kitų metų pradžioje dvylikoje gydymo įstaigų pradės veikti pilotinis Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamas skubiosios telemedicinos paslaugų teikimo projektas, kuriuo siekiama padidinti skubiosios medicinos paslaugų prieinamumą.
Lietuvos žiniasklaidos priemonių vadovai ketvirtadienį išreiškė solidarumą Baltarusijoje persekiojamiems žurnalistais ir pasiūlė pagalbą nepriklausomai žiniasklaidai Baltarusijoje.
Norėdamos pateisinti savo administruojamų valstybės pagalbos priemonių, nederintų su Europos Komisija, teisėtumą kai kurios institucijos bando jas įsprausti į nereikšmingos (de minimis) pagalbos – 200.000 Eur paramos per trejus metus – schemą. Didesniems paramos gavėjams tokie rėmai jau dabar per ankšti, daugeliui kitų įmonių rezervą išnaudotos per pirmąja pandemijos bangą. Teisininkai ragina valdininkus šią problemą spręsti, paramos schemas, kad ir pavėluotai, bet suderinus su Briuseliu.
Ketvirtadienį Šventojoje atidaryta 582 kv. m. ploto „Maximos“ parduotuvė, į kurią investuota daugiau kaip 1,6 mln. Eur.
Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką trauktis iš šalies, tęsiantis protestams prieš rinkimų rezultatų klastojimą.
Rugpjūčio 13–16 dienomis dėl prognozuojamo itin žemo vandens lygio Nemune maršrutu Kaunas-Nida-Kaunas kursuojantis greitaeigis laivas „Raketa“ neplauks.
Prezidentas Gitanas Nausėda bei žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį sutarė dėl 100.000 Eur tiesioginių Europos Sąjungos išmokų žemdirbiams lubų. Tikimasi, kad įvedus lubas žemės ūkio verslas taps skaidresnis, be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai gaus maždaug 25% didesnes nei vidurkis išmokas.
„Invegos“ finansiniai partneriai – tarpininkai verslui išdavė arba pertvarkė paskolų su portfelinėmis garantijomis už 54 mln. Eur. Daugiau kaip pusę iš 362 paskolų su garantijomis gavo transporto sektoriaus įmonės, didžiausia paskola suteikta turizmo sektoriaus bendrovei.
Pranešimų programėlėje „Telegram“ pradeda veikti LRT paskyra. Joje bus skelbiamos „Lrt.lt“ portale publikuojamas naujienos anglų ir rusų kalbomis apie tarptautinei bendruomenei aktualius įvykius Lietuvoje ir regione.
Esame europiečiai, tačiau nesame vienodi. Skirtingai suprantame tiek grėsmę sau, tiek ir planetai, nevienodai vertiname technologijas ir atliekų problematiką. Pandemija tik paryškino mūsų skirtumus. Puikiai matome: vieni mūsų rūstauja dėl per griežtos pandemijos kontrolės, kiti gi piktinasi nustatytos tvarkos nesilaikančiais, apsauginių kaukių nedėvinčiais bendrapiliečiais. Kaip, būdami tokie skirtingi, galėtume sau pritaikyti vieningą atliekų rūšiavimo sistemą? Kokiu pagrindu galėtume manyti, kad... Читать дальше...